Diagnostika

Ar svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą, kodėl? Ar tiesa, kad endometriozė dažniausiai diagnozuojama 3–4 stadijos, kodėl? Kokių komplikacijų gali būti dėl laiku nediagnozuotos ir negydomos ligos?

Be abejonės, labai svarbu ligą diagnozuoti kuo anksčiau, todėl, kad galėtume išvengti įvairių ligos komplikacijų (mėnesinių ciklo sutrikimo, skausmingų ir gausių mėnesinių, pilvo ir dubens skausmo, nevaisingumo).

Endometriozė dažniausiai diagnozuojama 3-4 stadijos, nes dauguma merginų ir moterų vengia kreiptis į gydytoją ginekologą ne tik profilaktinei patikrai, bet ir esant ginekologinių nusiskundimų (vienos iš jų tiesiog bijo, kitos atidėlioja vizitą kuo tolesniam laikotarpiui, yra moterų, kurios gydosi pačios ar ieško alternatyvių gydymo būdų, laiku nesikreipdamos į gydytoją ginekologą).


Kaip diagnozuojama liga, kokie tyrimai atliekami? Kokias atvejais skiriamas MRI, CA125 kiaušidžių vėžio žymens tyrimas? Ar galima diagnozuoti ligą atlikus hormonų tyrimą?


Endometriozės diagnozės nustatymo būdai:

·                       Įvertinami moters nusiskundimai.

·                       Atliekamas ginekologinis tyrimas (tyrimas per makštį, per tiesiąją žarną).

Endometriozei būdingi radiniai: endometriozės židiniai ant makšties sienelių ir/ar ant gimdos kaklelio; skausmas čiuopiant mažojo dubens organus; nepaslanki, skausminga gimda; kryžmeninių gimdos raiščių skausmas; skausmingi gilūs infiltraciniai mazgeliai kryžmeninių gimdos raiščių ar Duglaso ertmės srityje; padidėjusi viena ar abi kiaušidės.

·                       Vaizdo tyrimai:

Ultragarsinis tyrimas – pirmojo pasirinkimo vaizdo tyrimas įtariant endometriozę, leidžiantis kartu atmesti kitas ginekologines ligas.

Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas. Tai yra pirmojo pasirinkimo tyrimo metodas kiaušidžių cistinių darinių (endometriomų) diagnostikai. Ultragarsinio tyrimo metu endometriomos matomos kaip homogeniškai echogenišku turiniu prisipildžiusios cistos.

Magnetinis branduolių rezonanso tyrimas naudojamas retai. Neturi jokios vertės pilvaplėvės ir kiaušidžių endometriozės židinių diagnostikai. Palyginti su ultragarsiniu tyrimu, neturi jokių privalumų diagnozuojant kiaušidžių endometriomas. Dažniausiai atliekamas diagnozuojant giliąją endometriozę ir jos išplitimą. Tyrimo jautrumas nustatant kryžmeninių gimdos raiščių, makšties/tiesiosios žarnos pertvaros ar Duglaso ertmės srityje esančius pažeidimus yra mažas.

·                       Laboratoriniai tyrimai

Mokslinių rekomendacijų duomenimis, hormonų ir biomarkerių (pvz.: CA-125) tyrimas endometriozei diagnozuoti nėra naudojamas.

Endometrioze sergančių moterų kraujyje gali būti randama padidėjusi CA-125 žymens koncentracija, tačiau, palyginti su laparoskopija, CA-125 žymens tyrimas neturi diagnostinės vertės. CA-125 tyrimas įtariant endometriozę rutiniškai neturėtų būti atliekamas, išskyrus atvejus, kai moteris tiriama dėl neaiškios kilmės kiaušidžių darinio. CA-125 kraujyje padidėja sergant įvairiomis kitomis ligomis – kiaušidžių vėžiu, dubens uždegimine liga, kasos, kepenų, plaučių ligomis.

Įtariant endometriozę, būtina vertinti ligos simptomus, atlikti ginekologinį (tyrimą per makštį, tiesiąją žarną) bei vaizdo tyrimus (ultragarsinį tyrimą) (A lygio rekomendacija).

CA-125 žymens tyrimas rutiniškai neturėtų būti atliekamas.

·                       Tyrimai ligos išplitimui vertinti

Kai įtariama gilioji endometriozė, reikia įvertinti, ar nėra įtrauktas žarnynas, šlapimo pūslė ar šlapimtakiai. Papildomi tyrimai (kolonoskopija, cistoskopija, magnetinis branduolių rezonanso tyrimas ir pan.) atliekami pagal pacientės klinikinius simptomus.

·                       Laparoskopija

Tai svarbiausias ir informatyviausias ligos diagnostikos metodas, išskyrus atvejus, kai endometriozės židiniai matomi makštyje ar išorinių lytinių organų srityje bei odoje.


Kas yra laparoskopija, kaip atliekama ir kiek užtrunka? Kaip pasiruošti laparoskopijai? Ką turėti vykstant į ligoninę? Kiek laiko po laparoskopijos dažniausiai praleidžiama ligoninėje, kaip moterys jaučiasi pirmomis dienomis po laparoskopijos? Kuriam laikui išrašoma nedarbingumo pažyma?



Laparoskopija – auksinis endometriozės diagnostikos ir gydymo standartas. Laparoskopija – minimaliai invazinė chirurginė operacija. Tai toks operacijos metodas, kai per kelis nedidelius pjūvius priekinėje pilvo sienoje (ties bamba ir klubų srityje), naudojant optinę sistemą ir plonus manipuliatorius, pilvo ertmėje atliekami reikiami operaciniai veiksmai. Pacientėms tai yra mažoji chirurgija, nes atliekami maži pjūviai pilvo sienoje, lengvesnis laikotarpis po operacijos, trumpesnis gijimo laikas. Chirurgui tai – unikalus metodas, nes galimos didelės pilvo ir dubens ertmės ligų (tokių kaip endometriozė ir kt.) diagnostikos ir gydymo galimybės. Galima diagnostinė laparoskopija (apžiūrima pilvo ir dubens ertmė), gydomoji laparoskopija (atliekami operaciniai veiksmai). Laparoskopija gali būti planinė ir skubi.

Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad laparoskopinė chirurgija yra saugi ir veiksminga. Operacijos privalumai: greitesnis sveikimas po operacijos, sutrumpėja gulėjimo stacionare laikas, sumažėja gydymo išlaidos, gaunamas geresnis kosmetinis rezultatas. Pacientė jau kitą parą po operacijos gali keltis iš lovos, mažiau pooperacinių komplikacijų, greičiau išrašoma į namus, mažesnis skausmą malšinančių vaistų poreikis, greičiau grįžtama į darbą ir visuomeninį gyvenimą.

Prieš planinę laparoskopinę operaciją patariama 12 val. nieko nevalgyti ir 6 val. nieko negerti. Tai padeda išvengti skrandžio turinio aspiracijos (skrandžio turinio patekimo į kvėpavimo takus) narkozės metu. Prieš laparoskopinę operaciją rekomenduojami tyrimai: kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas, bendras kraujo tyrimas, bendras šlapimo tyrimas, kraujo krešėjimo rodiklių nustatymas, gliukozės kiekio kraujyje tyrimas, elektrokardiograma, ultragarsinis moters vidinių lyties organų tyrimas, gydytojo terapeuto (arba šeimos gydytojo) konsultacija. Atvykusi į ligoninę pacientė privalo turėti gydytojo siuntimą, būtinas higienos priemones, asmens dokumentus.

Po laparoskopinės operacijos pacientės gali jausti skausmą pilvo apačioje, jis paprastai būna neintensyvus ir labiau vargina pirmąsias 4–6 valandas po operacijos, vartojami skausmą malšinantys vaistai. Pirmas tris paras po operacijos galimas diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, po šonkaulių lanku ar ties raktikauliais, ypač giliai kvėpuojant. Operacinės žaizdos sugyja, skausmas išnyksta maždaug per 7 dienas. Po laparoskopinės operacijos, nesant komplikacijų, pacientės gerai jaučiasi praėjus 72 valandoms. Dažniausiai po operacijos pacientės išrašomos iš ligoninės kitą parą arba po 2–3 parų (priklausomai nuo ligos diagnozės ir operacijos apimties). Išrašomas nedarbingumo pažymėjimas už gydymosi laiką stacionare, pratęsiamas 7 dienoms tolesniam ambulatoriniam gydymui bei tausojančiam režimui po operacijos. Nedarbingumo pažymėjimą, esant poreikui, iki 1 mėnesio pratęsia šeimos gydytojas/gydytojas terapeutas.

Laparoskopiją rekomenduojama atlikti iš karto po mėnesinių, nes tai sumažina ligos atkryčių tikimybę. Būtina detaliai aprašyti randamų sąaugų bei židinių tipą, lokalizaciją ir išplitimą, nurodyti naudotas chirurgines manipuliacijas, o esant galimybei, išsaugoti operacijos vaizdus ir eigą.

Endometriozės židinių nustatymas histologiniu tyrimu patvirtina ligos diagnozę, tačiau neigiamas histologinio tyrimo atsakymas nepaneigia endometriozės diagnozės. Operacijos metu radus didesnę kaip 4 cm kiaušidės endometriomą arba giliai infiltruojančius židinius, histologinis tyrimas yra būtinas siekiant patvirtinti endometriozę ir paneigti retai pasitaikantį piktybinį procesą.

Diagnostinė laparoskopija nėra būtina visoms moterims, kurios skundžiasi pilvo ar dubens skausmu ir joms įtariama endometriozė. Jeigu moteris pageidauja, galima gydyti hormonais. Paauglėms pacientėms laparoskopiją rekomenduojama atlikti tais atvejais, kai dėl lėtinių dubens skausmų paskirtas medikamentinis gydymas yra neveiksmingas. Paauglėms dažniausiai diagnozuojama minimali arba lengva endometriozė, randama atipinių implantų ir serozinių pūslelių.

Kas yra histerektomija ir kada ji atliekama?

Histerektomija – tai gimdos pašalinimas chirurginiu būdu. Galimas gimdos pašalinimas per pilvo sienos pjūvį (laparotomija), laparoskopiniu būdu, per makštį. Histerektomija gali būti totalinė (pašalinamas gimdos kūnas su gimdos kakleliu), subtotalinė (pašalinamas tik gimdos kūnas), su gimdos priedais ir be jos priedų. Histerektomija atliekama moterims, kurioms diagnozuojama vidinė endometriozė arba dar kitaip vadinama adenomiozė (t. y. endometriozės išplitimas gimdos raumenyje), sukelianti mėnesinių ciklo sutrikimus (labai gausias, ilgai besitęsiančias ir skausmingas mėnesines), stiprius pilvo ir dubens skausmus. Histerektomija atliekama tais  atvejais, kuomet visos kitos gydymo galimybės buvo išnaudotos, bet nebuvo gauta pageidaujamo efekto arba pačios moterys atsisako ilgalaikio medikamentinio hormoninio gydymo (tiek geriamųjų preparatų, tiek hormoninės gimdinės spiralės).

 

Apie endometriozę

Simptomai

Priežastys

Gydymas

Nevaisingumas

Nurse And Patient In Waiting Room

Info paaugliams

 

Lithuania

©2018 by Endometriozės paramos grupė

This site was designed with the
.com
website builder. Create your website today.
Start Now